Skiepų nauda bendruomenei

Skiepai apsaugo paskiepytus žmones ir juos supančius ligoms neatsparius asmenis ir sumažina riziką, kad ligos plis tarp šeimos narių, bendramokslių ar kolegų, draugų, kaimynų ir kitų bendruomenės narių.

Kai visuomenėje yra pakankamai infekcinei ligai atsparių žmonių, mažai tikėtina, kad liga plis perduodama vieno žmogaus kitam. Tai vadinama kolektyviniu imunitetu (dar vadinamu „bandos imunitetu“).

Taip vakcinos netiesiogiai apsaugo ir kitus ligai neatsparius asmenis, pvz., kūdikius, vaikus, vyresnio amžiaus žmones, žmones su nusilpusia imunine sistema, sergančiuosius vėžiu ir žmones, kurie negali skiepytis dėl medicininių priežasčių.

Tai reiškia, kad kitų žmonių pasiskiepijimas naudingas ir tiems žmonėms, kurie negali skiepytis, pavyzdžiui, dėl to, kad yra per jauni arba alergiški vakcinos sudedamosioms dalims, nes taip užkertamas kelias ligos plitimui bendruomenėje.

Pavyzdžiui, kad susiformuotų kolektyvinis imunitetas nuo tymų, viešosios sveikatos institucijos rekomenduoja pasirūpinti, kad 95 proc. gyventojų būtų pasiskiepiję dviem vakcinos nuo tymų (MMR vakcinos, apsaugančios nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės) dozėmis.

Tačiau kolektyvinis imunitetas neužtikrina apsaugos nuo kai kurių infekcinių ligų. Pavyzdžiui, stabligės atvejų pasitaiko dėl dažnų sužeidimų, kaip antai šunų ir kačių įkandimų. Skiepai yra vienintelis būdas tiesiogiai apsisaugoti nuo stabligės.

Be to, imunizacijos programos palengvina socialinę, psichologinę ir finansinę ligų naštą žmonėms ir valdžios struktūroms, mažina spaudimą sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos sistemoms ir leidžia žmonėms užsiimti produktyvia veikla, taip pat mokytis ir dirbti.